Muzika kasdienybėje

07/16/2020

Muzikos poveikis žmogaus psichologijai ir fiziologijai žinomas nuo senų laikų. Jau Senovės Graikijoje buvo kalbama apie matematinę muzikos harmoniją ir siūloma depresiją gydyti muzika. Muzika prasideda mūsų smegenyse, todėl ir jos poveikis mūsų bendram organizmo tonusui ir nuotaikai yra labai ryškus. 

Kaip muzika veikia mūsų smegenis?

Kai mes klausomės muzikos, pakaušinė smegenų skiltis kuria vaizdinius, kurie iliustruoja muziką, leidžia mums pasinerti į vaizduotę.

Kaktinė skiltis analizuoja, ieško atsakymų ir renka informaciją apie muziką. Koks kūrinys skamba? Kas jį atlieka? Kokia kūrinio tonacija?

Kai mes patys muzikuojame ir esame pilnai įsitraukę į muziką, veikia mūsų momentinė smegenų skiltis, kuri atsakinga už lytėjimą (liečiame klavišus, stygas) ir kalbą (dainuojame).

Smilkininė skiltis atsakinga klausą, už muzikos ir garsų suvokimą. Šioje smegenų dalyje gimsta garsas, tad ši smegenų dalis yra itin veikiama muzikos.

Laimės hormonai

Muzikuojant, kuriant muziką ar net entuziastingai kalbant apie muziką, mūsų organizme išsiskiria laimės hormonai: serotoninas, dopaminas, oksitocinas ir endorfinas. Šie, geros nuotaikos, laimės, džiaugsmo, pasitikėjimo ir malonumo, hormonai palaiko mūsų organizmo stabilią veiklą, mažina stresą, slopina skausmą, atpalaiduoja ir padeda mums gyventi sveikesnį ir laimingesnį gyvenimą.

Žinant muzikos poveikį mūsų organizmui, sąmoningai muziką įtraukime į savo kasdienybę.

Aktyvus muzikos klausymas

Dažnas iš mūsų muzikos klausomės pasyviuoju būdu, kuomet ji yra tik fonas. Norint pajusti muzikos teikiamą naudą skirkime laiko aktyviam muzikos klausymui.

Pasirinkus aktyvų muzikos klausymą mes smegenims duodame komandas: ko klausyti, kokių atsakymų ieškoti. Tokiu būdu mes klausomės muzikos su tikslu. Vienas iš tokių tikslų - susipažinimas su muzikos kūriniu detaliau, nagrinėjant jo formą, atlikimą, stilių ir pan.

Kitas būdas - sekti savo mintis, pojūčius, jausmus, kuriuos sukelia muzika ir taip muziką panaudoti terapiniais tikslais.

Kiekvienas muzikos garsas, tonacija turi savo energiją, spalvą ir nuotaiką. Aktyviai klausantis muzikos mes pasiduodame muzikos kūrinio emocijai. Tokiu būdu, praktikuodami aktyvų muzikos klausymą, mes galime valdyti savo jausmus. Žinodami, kad pasirinkę tam tikrą kūrinį jausime tam tikrą emociją, mes galime susikurti savo grojaraštį, kuris būtų mums naudingas kasdienėse veiklose.

Muzika veikia ne tik psichologiškai, bet ir fiziologiškai. Įrodyta, kad muzika veikia mūsų širdies ritmą. Jei mes klausomės greito tempo kūrinio, mūsų širdis plaks greičiau, jei klausomės lėtos muzikos, mūsų širdis plaks ramiau.

Grojaraštis

Susikurkite savo asmeninį grojaraštį. Prisiminkite dainas, kurios jus lydėjo skirtingais gyvenimo tarpsniais, kurios primena svarbius jūsų gyvenimo įvykius ir identifikuoja jus.

Sukurkite skirtingas funkcijas atliekančius grojaraščius:

  1. Atpalaiduojanti muzika (gamtos garsai, lopšinės, ramūs kūriniai).

  2. Energizuojanti muzika (aktyvūs, ritmingi kūriniai, kurie įkvepia dienos pradžiai ar sportui)

  3. Dėmesio koncentracijai (klasikinė muzika, ambientinė muzika, gamtos garsai)

  4. Dvasinė muzika (giesmės, meditaciniai kūriniai)

Technologijos ir improvizacija

Kokia nuotaika pradėsime rytą, tokia ji lydės visą dieną. Pirmasis mūsų dienos nuteikėjas - žadintuvas. Nusistatykite žadintuvo melodiją tokią, kuri jus švelniai pažadins ir įkveps energijos dienos pradžiai.

Įtraukite į savo dieną muzikinę improvizaciją. Parsisiųskite į telefoną loopify programėlę ir raskite dienoje laiko improvizuoti, kurti naujas melodijas, ritmus, garsus. Improvizacija atpalaiduoja, ramina ir sutelkia mūsų dėmesį į dabartį. Antras iš būdų improvizuoti - žinomos melodijos, motyvo perkūrimas. Prisiminkite mėgstamos dainos melodiją, dainuokite ją duše ar niūniuokite vaikščiodamas parku, tačiau kiekvieną kartą ją užbaikite skirtinga pabaiga.

Sąmoningumas

Muzika mus veikia tada, kai į ją sutelkiame dėmesį. Išbandykite atsipalaidavimo techniką - progresyviąją raumenų relaksaciją.

Dažnai nepastebime, kad įkaliname stresą savo kūne (kakle, nugaroje, galvoje, pilve, dantyse ar žandikaulyje). Ši technika padeda pajusti kiekvieną savo kūno dalį, surasti įsitempimą ir jį paleisti.

Progresyviosios raumenų relaksacijos eiga:

  • Įsijungiame ramią, meditatyvią muziką.

  • Atsigulame ant žemės.

  • Leidžiame muzikai mus nuraminti.

  • Skenuojame visą kūną nuo galvos iki kojų ir sąmoningai kiekvieną kūno dalį įtempiame ir atpalaiduojame.

  • Atsipalaiduojame.

Įtraukite į savo dienotvarkę mindfulness pratimus. Sutelkite dėmesį į aplinkos garsus, klausykite muzikos užsimerkę ir leiskite muzikai nešti jūsų mintis ir kurti vaizdinius.

Sėdėsime mes čia, ir tegul muzikos garsai pasiekia mūsų ausis švelnia ramuma ir naktis pavirsta maloniu harmonijos palytėjimu.

Viljamas Šekspyras 

.